idum;;nin[. idum;i

idum;;nin[, –a et idum;i, –;; m.,

nom. propr.

Br; PsFr(Comm)

Idumejac, Edomljanin; Edomite; — Ἰδου­μαῖος; Idumaeus; – incola Idumaeae (Edom), v. idum;;: vnegda pride doikь idumêênin’ i vz’vês’ti saulu PsFr 49d ἐν τῷ ἐλθεῖν Δωηκ τὸν Ἰδουμαῖον cum venit Doec Idumaeus Ps 51,2; pride (sc. oloper’nь) kь idumêomь v’ z(e)mlju gavaa prêê gradi ihь BrVO 387a Vb1 247a N2 227b kь idumêemь Vat5 209a venit ad Idumaeos Jdt 3,14. – Exh.

Cf. edomit[

                S(idum;AninY)

,
etiam:

Cf.

VIDI PDF